Auksu suklijuotas indas

Kažkodėl liūdna. Liūdna. Bet aš atpažįstu liūdesį. Nuostabi muzika. Kaip apkabinimas. Ar Čiurlionis daug liūdėjo ir jautė vienatvę? Jo „Ramybė“ man panaši į begalinę kančios vienatvę. Liūdna. Išties. Bet yra daugybė kitų paveikslų. Savo širdyje jaučiu jo liūdesio skausmą. Tiesiog išgyvenu. Kaip gumulą gerklėje. Bandau jį suprasti. Noriu ir bandau jį suprasti. Perskaičiau vienos gydytojos žodžius: „Būtina nepamiršti – genijus gali būti psichikos ligonis, bet ne kiekvienas ligonis gali būti genijus“. Nemaža genijų turėjo ligą. Tai iš jautrios jų širdies. O jautri širdis būna sužeista. Jautri širdis gimsta iš grožio. O grožis trapus. Tuos gabaliukus galima suklijuoti aukso glaistu. Ir gaunamas naujas nuostabus indas. Ypatingas indas. Ypatingas unikalus indas. Čiurlionis yra ypatingas indas. Pripildytas kūrybos. Pasaulio genijus. Auksu suklijuotas iš gabaliukų.

Elizabeta Palubinskaitė

M. K. Čiurlionis „Ramybė“ (popierius, pastelė; 1903/4; Varšuva).