Viena iš M. K. Čiurlionio fondo veiklos krypčių – nuo 2010 m. fondo ir užsienio šalių ambasadų organizuojamas renginių ciklas “M. K. Čiurlionis pasauliui”. Šiame cikle visuomenei pristatomi Čiurlionio amžininkai, menininkai simbolistai, bei šiuolaikiniai kūrėjai. Fernandas Khnopffas – vienas iš menininkų, pristatytas M. K. Čiurliono fondo, bendradarbiaujant kartu su Belgijos Karysltės ambasada Lietuvoje.

Fernandas Khnopffas (1858 – 1921) dažnai yra minimas tarp ryškiausių XIX a. pabaigos simbolistų. Gimė Briugėje, Belgijoje, vėliau su tėvais persikėlė gyventi į Briuselį. Išpildydamas tėvų lūkesčius, įstojo į universitetą mokytis teisės, tačiau greitai ją metė. Atradęs savo, kaip dailininko pašaukimą, Khnopffas studijavo Karališkoje Belgijos dailės akademijoje, kur įgijo tvirtus profesionalaus dailininko įgūdžius. Semdamasis įkvėpimo iš prancūzų menininkų, Khnopffas greitai rado savo individualų stilių. Nors jo kūryboje dominuoja simbolizmas, tačiau tapybos darbuose, pastelėse galima rasti ne tik alegorijų, bet ir impresionizmo, romantizmo įtakos, aiškiai matoma ir realistinė menininko darbų kryptis. Be to, Khnopffas savo kūrybinio polėkio neribojo vien tapyba – kūrė knygų, interjero dizainą, scenografiją, kostiumus, buvo britų dailės žurnalo korespondentas, rašęs apie meno tendencijas žemyninėje Europoje. Savo įvairiapusiškumu, domėjimusi įvairiomis meno sritimis šis kūrėjas yra artimas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, kurio geriausiai žinomą plačiajai visuomenei dailės bei muzikos palikimą papildo ir parodų kuravimas, dailės kritika, literatūra.

Khnopffas, kaip ir jo amžininkai, giliai domėjosi iracionaliąja žmogaus prigimties puse – pasąmone ir sapnais – todėl šiuos motyvus dažnai galima aptikti jo kūryboje. Vienas žymiausių dailininko darbų – ,,Užrakinu savo duris nuo savęs“, kuriame vaizduojama tiesiai į žiūrovą žvelgianti melancholiškai nusiteikusi mergina.

Svarbus paveikslo akcentas – už pagrindinės herojės nugaros nutapytas senovės graikų miego dievo Hipno biustas ir aguona, suteikiantys pretekstą kiekvienam žiūrovui individualiai kurti įvairias kūrinio interpretacijas. Sudžiūvusios oranžinės lelijos ir dešiniajame drobės segmente nutapytas paveikslas su vieniša figūra sukuria paveikią paslaptingo ir sunkiai suprantamo moters vidinio pasaulio atmosferą.

Iš pirmo žvilgsnio nesuprantama yra ir paveikslo ,,Sfinksas arba Glamonės“  tigrė moters veidu, meiliai besiglaudžianti prie Edipo. Pasak graikų mitologijos, vos tik Edipas įminė pabaisos mįslę, ji iš pykčio ir nevilties nušoko nuo uolos ir užsimušė. Fernandas Khnopffas pasirenka alternatyvų mito vaizdavimą – sfinksė ne tik yra nutapyta netradiciškai patraukliai (be erelio sparnų ir gyvatės uodegos), bet ir reiškia neįprastas švelnias emocijas. Laužomas nusistovėjęs sfinkso įvaizdis verčia susimąstyti, jog nebūtinai viskas yra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. ,, Sfinkse arba Glamonėse“ atskleidžiama moters prigimtis, jos dvilypumas, nepastovumas.

Didelėje menininko dailės palikimo dalyje – moterų portretuose – kaip ir simbolistiniuose darbuose, nagrinėjama silpnosios lyties egzistencinė būtis. Juose taip pat gilinamasi į vidinį asmenybės pasaulį, ieškoma atsakymo, kaip jis atsispindi veido bruožuose, kūno kalboje. Vos juntamai paliečiamos ir moteriškumo raiškos, individualybės paieškų temos.

Taigi įvairioms dailės kryptims priskiriamoje Ferdando Khnopffo kūryboje moterį neabejotinai galima laikyti dominuojančiu vaizdavimo objektu. Lyginant belgų menininko darbus su M. K. Čiurlionio kūryba, pastarojo darbuose dažniausiai plėtojami gamtos, antgamtiškumo siužetai. Vis dėlto abiejų menininkų darbai yra artimi jų gyvenamajam laikmečiui; misticizmo, anapusybės apraiškų kasdienybėje paieškos, taip pat juntamos romantinės dailininkų nuostatos šiuos skirtingus menininkus suvienija bendram kūrybos tikslui – simbolių pagalba atskleisti nematomus žmogaus ir pasaulio ryšius.

Deima Žuklytė

• pirmoji nuotrauka – Fernandas Khnopffas ,,Užrakinu savo duris nuo savęs“ (I lock my door upon myself, pavadinimas pagal britų poetės Christin Rossetti eilėraštį ,,Whos hall deliver me?“), 1891 m.
• antroji nuotrauka – Fernandas Khnopffas ,,Sfinksas arba Glamonės“, 1896 m.
• trečioji nuotrauka – Fernandas Khnopffas ,,Pomirtinis Margaritos Landuy portretas“, 1896 m.