Kultūra mums padeda visur

Ką įsivaizduojame išgirdę žodį kultūra? Veikiausiai regime spektaklius, operas, koncertusKu paveikslus, nedidelę sąvokos vaizdinio dalį skiriame žmogaus elgesio normoms. M. K. Čiurlionio fondas, būdamas kultūrinio švietimo skleidėju, nori padėti suvokti, kokį iš tikrųjų vaidmenį kiekvieno indvido vidiniame gyvenime atlieka kultūra.

 

Socialinė auklė

Kultūra yra suvokiama kaip dvasinių ir materialinių vertybių lydinys. Ji padeda mums suformuoti tas vertybes ir panaudoti jas visuomenės progresui skatinti. Čia pasireiškia socialinė kultūros funkcija – ji auklėja asmenybę. Silpnoka, kalbant apie kultūrą. Neužtenka tokio apibrėžimo.

Ar galima įsivaizduoti asmenį, nesusipažinusį su žmogiškąja kultūra, bet sėkmingai gyvenantį tarp kitų žmonių? Sunkiai tikėtina. Juk, pavyzdžiui, tokie vaikai kaip Mauglis egzistuoja ne tik knygose. Yra buvęs ne vienas atvejis, kai gyvūnų auginti mažyliai perimdavo naujųjų „įtėvių“ elgesio tendencijas ir, grįžę į gyvenimą tarp žmonių, sunkiai apsiprasdavo su mums įprasta elgsena (ožkų augintas vaikas nebenorėjo miegoti lovelėje, o lįsdavo po ja, kiti mažyliai imdavo bendrauti skleisdami į šunų / kačių / paukščių panašius garsus ir panašūs atvejai).

Akivaizdu, kad kasdien susidurdami su visuomenėje normaliu ir priimtinu laikomu kitų žmonių elgesiu, jausmais, daiktais, mes pasąmoningai stengiamės prisitaikyti. Tokia yra žmonių prigimtis ir būtent tai mums nurodo, kas, pavyzdžiui, yra netinkama sakyti, nenorint įžeisti kitų asmenų jausmų arba pasufleruoja tokias dažnai būtent socializacijos mums įskiepytas taisykles, kaip apranga ar higiena. Žinoma, šioje vietoje paminėtini ir tokie kultūros aspektai kaip reguliatyvinis (nes tai yra tarsi egzistavimo visuomenėje taisyklių rinkinys) ir komunikacinis, mokantis mus keistis mintimis su kitais.

 

Per kultūrą pažįstame pasaulį

Socialinė funkcija veda prie pažintinės. Kur, pavyzdžiui, išgirstame suvokimą, kad Dievas egzistuoja danguje, o velnias – pragare? Kodėl religinius ekstremistus dažniausiai suvokiame kaip blogio nešėjus? Bendraudami su kitais, dalyvaudami socialiniame gyvenime mes įgijame pozicijas apie tam tikrus reiškinius. Minėti pavyzdžiai nėra atsitiktiniai. Mūsų kultūroje suvokimas yra vienoks, o kitoje pasaulio dalyje, kurioje vyrauja kitokia kultūra, nuo mažumės gali būti susigyventa su supratimu apie kitus dievus, o ektremistinės pažiūros gali būti toleruojamos ar netgi laikomos didvyriškomis. Būtent iš kartos į kartą perduodama kultūra pasėja žmonėse daugelį žinių, įgijamų tiek kasdieniame gyvenime keičiantis mintimis su kitais visuomenės nariais, tiek mokymosi įstaigose.

 

Jėgų šaltinis

Tikriausiai ne kartą yra tekę girdėti, kad dalyvavimas kultūrinėje veikloje daro teigiamą poveikį asmens psichologinei savijautai. Ir tai nėra vien mitas. Pavyzdžiui, kai vieno eksperimento metu žmonės bandė atlikti intelektines užduotis, rezultatai buvo ženkliai geresni po to, kai jie paklausė muzikos. Kelia nuostabą, bet nebuvo žymaus skirtumo tarp klasikinių ir roko kūrinių klausymo – poveikis asmenų susikaupimui ir minčių aiškumui buvo panašiai pozityvus.

Reikia pažymėti, kad mėgstamos muzikos klausymas tuo pačiu metu atliekant susikaupimo reikalaujančias užduotis, gali ne visada duoti norimą rezultatą – patinkančių dainų melodijos, tekstai gali sukelti susijaudinimą ir išblaškyti. Visgi emociškai pakylėtas žmogus gali šią energiją nukreipti į fizinių aktyvių pratimų atlikimą, tad tai tik dar kartą parodo, kaip muzika gali paveikti mūsų darbingumą.

Nebūtina koncentruotis vien į muziką. Įvairūs tyrimai ne kartą parodė, kad meno kūriniai, ėjimas į kiną turi pozityvios įtakos laimės pojūčiui, gyvenimo kokybei ar net teigiamiems kūno svorio pokyčiams. Kita vertus, tokia veikla kaip televizijos peržiūra (net jei žiūrimas filmas ar koncertas) dažnai gali neatsiliepti psichologinei savijautai dėl savo kasdienio pobūdžio.

 

Būkime novatoriški

Po visų teigiamų žodžių apie kultūros reikšmę, reikia pabrėžti, kad M. K. Čiurlionio fondas pasisako už saikingumą ir inovatyvumą. Jei jus supanti kultūra ima engti tam tikrus visuomenės narius, remkitės savo morale atskirdami tai, kas yra teisinga, ir galimai pasisakydami prieš daugumą. Nesistenkite kopijuoti jus supančių kultūros kūrinių, o improvizuokite ir sukurkite kažką savito. Kitaip tariant, būdami visuomeninės kultūros dalimi, nenustokite būti individais.