Lietuvos Šviesuoliai 2009 apžvalga

 

 

M. K. Čiurlionio fondas  Vilniaus Rotušėje kovo 17 d.  surengė  apdovanijmų šventę  „Lietuvos šviesuoliai 2009″, skirtą paminėti Lietuvos tūkstantmečio jubiliejų.  

 

 

Siekdamas sugrąžinti visuomenės aktyvumą saugant nykstantį paveldą, puoselėjant krašto švietimo, mokslo, kultūros, ekologines idėjas, M. K. Čiurlionio fondas jau dešimt metų puoselėja ir paties M. K. Čiurlionio kūrybiškumo, jo unikalaus talento, menų sintezės idėjas. Remdamas ir skatindamas rajonų ir savivaldybių iniciatyvas, o kartu ir  jaunuosius talentus, visus praėjusius metus fondas  organizavo  labdaros ir paramos koncertus, edukacines parodas ir šviesuolių apdovanojimo šventes.

 

 

Vilniaus Rotušėje buvo  pagerbti dvidešimt vienas Lietuvos Mokslų Akademijos, Lietuvos Pramonininkų Konfederacijos,  savivaldybių atrinktas ir pasiūlytas mokslo, švietimo, kultūros, verslo atstovai, kūrybingai ir nesavanaudiškai dirbantys Lietuvai, jos kultūrinio augimo plėtrai. Šviesuoliai buvo apdovanoti Vilniaus dailės akademijos studentės, keramikės Austėjos Kondrotaitės sukurtomis taurėmis M. K.Čiurlionio kūrinių motyvais, simbolizuojančiais, bičiulystę, šviesą, kūrybos džiaugsmą.

 

 

Apdovanojimus teikė  LR kultūros ministras Remigijus Vilkaitis, viltingai šviesuolius  pasveikinęs kaip “šviesą, kurios šiandien labiausiai reikia Lietuvai”.

 

Prizai buvo įteikti: profesoriui Vytautui Landsbergiui, akademikui Leonardui Saukai, daktarui Skirmantui Skrinskui, klaipėdiečiams: aktorei Nelei Savičenko, skulptoriui, Nacionalinės premijos laureatui Arūnui Sakalauskui, birbyninkui Vytautui Tetenskui.  Apdovanojimai buvo įteikti tautodailininkams, renginių režisieriams, mokytojams, kunigui. Senosios Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios klebonui, kunigui Pranciškui Čiviliui, apdovanojimą  įteikęs VPU rektorius, akademikas ir menotyrininkas Algirdas Gaižutis pavadino jį dvasiniu mokytoju, skleidžiančiu įkvepiančią sielos šviesą Lietuvai. Kunigas P. Čivilis Varėnoje puoselėja čiurlioniškąją kūrybos dvasią, įamžindamas M. K.  Čiurlionio kūrybos idėjas. Kunigą pasveikino Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas, bendruomenės atstovai. Ukmergės rajono savivaldybės šviesuoliai: medžio drožėjas Rimantas Zinkevičius, liaudies menininkas Egidijus Darulis, chorvedė ir vargoninkė Regina Ališauskaitė, kraštotyrininkas Jonas ŽentelisVilniaus rajono savivaldybės šviesuoliai: Tatjana Pleikienė – režisierė, Buivydiškių kultūros namų direktorė, Valentina Fedorovič, Kalvelių meno vadovė, tautodailininkė Ada Germanavičienė, Helena Bakula, režisierė ir kultūros centro vadovė iš  Rūkainių. Prienų rajono savivaldybės šviesuolės: Virginija Naudžiūtė – Skriaudžių kanklių ansamblio vadovė, vargonininkė  ir lituanistė Nijolė ŠervenikaitėIgnalinos rajono savivaldybės  šviesuoliai: liaudies muzikos atlikėjas Jonas Lechovickas ir renginių režisierė, teatro vadovė Jolanta Narbutaitienė. Iš Zarasų rajono savivaldybės atvyko etnografė Rima Vitaitė ir dailininkas, Dusetų dailės galerijos įkūrėjas Alvydas Stauskas.

 

 

M. K. Čiurlionio fondą ir jį atstovaujančią direktorę Stasę Štarienę pasveikino UAB „Senovė” direktorius Audrius Kolka. Vakaro šventišką nuotaiką pagyvino ne tik profesionalūs atlikėjai. Apdovanotieji sakė nuoširdžias kalbas ir improvizavo. Ovacijas sukėlė seniausiu lietuvišku instrumentu – dambreliu pagrojęs šviesuolis, ukmergiškis Egidijus Darulis, ir akademikas Leonardas Sauka apdovanojimo proga savo kalbą perpynęs autentiškais liaudies dainų intarpais.

 

 

Labiausiai vakaro šventėje įsiminė adovanotųjų  šviesuolių kuklumas, nesureikšmintas požiūris į savo kasdienius darbus, jų noras ir  mokėjimas  bendrauti, mylėti savo kraštą. Vakaro muzikos spalvingiausius akcentus pažėrė Klaipėdos kamerinis orkestras “Camerata Klaipėda” ir smuikininkas Vilhelmas Čepinskis, klarnetininkas Žilvinas Brazauskas. Klausytojus sužavėjo projekto „Triumfo arka” nugalėtojas Liudas Mikalauskas, brandžiomis ir spalvingomis muzikinėmis interpretuotėmis. Žiūrovai neliko abejingi žaviajai solistei Vaidai Genytei, Deividui Norvilui, jų balsų savitumui ir artistiškumui. Šventės dalyvius Rotušės iškilmių salėje apgaubė  spalvingų, ryškių vilniečio tapytojo Rimo Bičiūno kūrybos darbų nuotaika. Vakaro sėkmę tarsi sustygavo aktorius, režisierius, Lietuvos valstybinio jaunimo teatro vadovas Algirdas Latėnas, talentingai derinęs spalvingus šviesuolių pristatymus, apdovanojimo ceremonijos ir poezijos posmų nuotaikas. Dėkodamas už sveikinimus, verslininkas daktaras Skirmantas Skrinskas  pasakė, kad kultūra be verslo gali gyventi, bet įkvėpimas ir idėjos, kurias gauna verslas iš meno, neprilygta materialiai vertei, kuri skiriama kultūrai. Mecenatystės idėjų gyvybingumą ir vertę šiuo sunkmečiu įrodė ir šis prasmingas renginys.