Naujausio Jurgio Brėdikio romano pristatymas ir Čiurlionio fondo koncertas
Menas ir medicina iš pirmo žvilgsnio – tolimos sritys. Atrodytų, virtuoziškas kūrinio atlikimas, literatūriniai apmąstymai – tai penas mūsų sieloms, o be galo atsakingas ir sudėtingas medikų darbas – rūpintis mūsų kūno sveikata, gelbėti, saugoti trapų gyvybės siūlą.
Tačiau tarp šių skirtingų dalykų yra ir daug bendrumų. Tą liudija birželio 4 d. Vilniaus Santariškių medicinos miestelyje įvykęs garsiojo Lietuvos kardiochirurgo, habilituoto biomedicinos mokslų daktaro, daugelio svarbių tartpautinių medicinos draugijų nario, buvusio LR sveikatos apsaugos ministro Jurgio Brėdikio naujos knygos “Ties riba” pristatymas, ir ta proga Čiurlionio fondo surengtas koncertas “Gyvybės medžiai”. Verbier festivalio Šveicarijoje stipendininkas, jaunas atlikėjas Viktoras Paukštelis skambino F. Chopino ir F. Liszto kūrinius. Pasak profesoriaus, tai mėgstamiausi jo kompozitoriai.
Jurgis Brėdikis – išties neelinė Lietuvos asmenybė. Iškilus medikas, kardiochirurgijos novatorius, nusipelnęs daugybe svarbių medicinos atradimų, visuomenei pristato jau antrą savo kūrybos knygą. Literatūrinis gydytojo talentas akivaizdus jau pirmajame, 2006 m. išleistame romane “Ne dievai”. Naujausiame romane “Ties riba” J.Brėdikis rašo apie aktyvų sportą, galimas neigiamas jo pasekmes. Įtaigia menine kalba, persunkta suprantamais medicininiais terminais ir fiziologiniais aiškinimais, garsiausias visų laikų Lietuvos gydytojas nuvainikuoja daugelį su sportu susijusių stereotipų, tarsi kviečia atsigręžti į puikiai visiems žinomą posakį: svarbiausia gyvenime – jausti saiką, žinoti savo galimybių ribas. O tai itin aktualu ne tik aktyviai sportuojantiems, bet visiems, besirūpinantiems savo sveikata, taip pat – sporto srities specialistams, medikams.
Šis Santariškėse įvykęs renginys, kuriame trumpam suartėjo muzikos menas ir medicina, žadina ir daugiau minčių. Materialistinis požiūris į žmogų - seniai atgyvenęs dalykas. Todėl dabar dažnai sutinkamas požiūris į kultūrą, kaip į “antraeilį”, prabangos dalyką, mėginimas dirbtinai nustatyti svarbiausius valstybės ir žmogaus gyvenimo prioritetus yra iš esmės neteisingas. Akivaizdu, kad siela ir kūnas – neatidalomi, o fizinė ir dvasinė sveikata – glaudžiai susijusios. Tad profesionalus menas ir mokslas, medicina prasmingai vienas kitą papildo, tarsi skirtingi, tačiau be galo svarbūs pradai. Juolab – tą patvirtina iškiliausių Lietuvos asmenybių, tokių, kaip Jurgis Brėdikis, veikla ir gyvenimo kredo.
Nacionalinė dailės galerija, Vilnius
2009 m. birželio 19 d. – rugpjūčio 23 d.
Galimybė susipažinti su XX a. pradžios meninėmis idėjomis
Tarptautinė dailės paroda „Spalvų ir garsų dialogai. M. K. Čiurlionio ir amžininkų kūryba” pristatys Europos „sidabro amžiuje”, XX a. pradžioje, menininkų protus jaudinusią simbolizmo ir modernizmo idėją – dailės ir muzikos bendrystės paieškas, bei atskleis kūrybines mintis ir dvasinius saitus, jungusius didįjį lietuvių menininką Mikalojų Konstantiną Čiurlionį (1875-1911) su amžininkais Vakarų ir Vidurio Europoje.
Šalia gausaus būrio žymiausių dailininkų parodoje skambės ir muzika
Parodoje numatoma pristatyti Vasilijaus Kandinskio, Maxo Klingerio, Pēterio Krastiņšo, Františeko Kupkos, Edvardo Muncho, Ferdinando Ruščico, Stanisławo Wyspiańskio ir kitų žymių Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Čekijos, Skandinavijos šalių, Rusijos, Vokietijos, Olandijos menininkų darbus. Dailės ir muzikos giminystės idėja juose įkūnyta įvairiais pavidalais: tai gamtos ir visatos garsai, miestų gaudesys, muzikinės vizijos ir miražai. Parodą papildys dokumentacija (laiškai, eskizai, gaidos, fotografijos), o taip pat muzika – M. K. Čiurlionio ir jo amžininkų kompozitorių Arnoldo Schönbergo, Albano Bergo ir kt. kūriniai.
Kūrybinis dialogas
Muzikos ir tapybos ryšiai įvairūs ir ilgalaikiai. Parodoje eksponuojami kūriniai apims aktyviausios modernizmo srovių plėtros Europoje laiką. Nuo XIX a. tapybos ir muzikos sintezės sprendinių įvairovė Europos mene klostėsi ir plito ne galingo centro ir periferijos, bet daugelio kibirkščiuojančių meno centrų nuo Paryžiaus iki Sankt Peterburgo, nuo Oslo iki Vienos, principu. Įvairių šalių dailininkus vienijo bendra menų giminystės idėja, o jos sprendinių įvairovė buvo didžiulė. Šiandien tai galima pavadinti prasmingu kūrybiniu Europos menininkų dialogu.
Daugiau informacijos:
Nacionalinėje dailės galerijoje
