Apie Vasilijų Kandinskį
Rusų kilmės menininkas – Vasilijus Kandinskis
Viena iš M. K. Čiurlionio fondo veiklos krypčių – fondo ir užsienio šalių ambasadų nuo 2010 m. organizuojami renginiai “M. K. Čiurlionis pasauliui”. Šiuose renginiuose visuomenei pristatomi M. K. Čiurlionio amžininkai, menininkai simbolistai, bei šiuolaikiniai kūrėjai. Šį kartą jums pristatome Vasilijų Kandinskį (Vasiliy Kandinski) – dailininką, kurio neįmanoma apibūdinti nei viena dailės srove, nei viena šalimi, nei apskritai apriboti vien dailės sritimi.
Vasilijus Kandinskis (1866 – 1944) nėra tipiškas menininkas, nuo vaikystės svajojęs tapti dailininku. Kandinskis gimė Maskvoje, užaugo Odesoje, studijoms pasirinko Maskvos Universitetą, teisės ir ekonomikos sritį. Po studijų sėkmingai dirbo šioje srityje, dėstytojavo. Daile pradėjo domėtis tik būdamas trisdešimties. Tačiau taip rimtai į ją paniro, jog metęs savo karjerą gimtojoje Rusijoje, išvyko į Vokietiją, Miuncheną. Ten, gavęs tvirtus tapybos pagrindus, pragyveno dvidešimt metų. Vis dėlto 1914 m., pasibaigus pirmajam pasauliniam karui, nutarė grįžti į gimtinę. Tačiau neilgam – Rusija, kamuojama revoliucingų komunizmo idėjų, nebuvo palanki vieta avangardui prijaučiantiems menininkams – tuo metu vienintelė valdžiai priimtina vaizdavimo tradicija buvo socialistinis realizmas. 1921 m. išvykęs iš Rusijos, Kandinskis į ją nebegrįžo. Iki pat nacių atėjimo į valdžią 1933 m. gyveno Vokietijoje, ten vienuolika metų dėstė žymiojoje Bauhauzo dailės ir architektūros mokykloje. Stiprėjant nacionalistinėms nuotaikoms, menininkas išvyko gyventi į Prancūziją. Dėl nuolatinių Kandinskio kelionių, šį dailininką savinasi visos trys šalys, kuriose jis gyveno ir kūrė: Rusija, Vokietija ir Prancūzija.
Vasilijus Kandisnkis ,,Skersinė linija“, 1923 m.
Geriausiai žinoma V. Kandinskio kūrybos dalis yra jo vėlyvojo periodo, kuomet dailininkas pradėjo kurti grynai abstrakčią tapybą. Geometrinių formų, spalvų, linijų žaismas ir ritmas sukūrė kompozicijas, kurios padarė perversmą modernizmo raidoje. Vis dėlto iki abstrakcionizmo dar reikėjo nueiti ilgą kelią– menininko kūryba visą laiką vystėsi dekoratyvumo link.
Ankstyvojoje V. Kandinskio kūryboje matomos kelių modernizmo krypčių įtakos, viena iš jų – postimpresionizmas. To meto jo drobėse dominuoja jautriai nutapyti peizažai, miesto vaizdai, rečiau – žmonių figūros. Gyvas, dinamiškas potėpis kraštovaizdžiams suteikia trapumo bei laikinumo jausmą, todėl paveiksluose užfiksuotos akimirkos atrodo ypatingos, nors ir seniai praėjusios, vis dar neabejotinai žavios. Iš likusios menininko kūrybos dalies šie darbai išsiskiria sąlyginiu tikroviškumu, realistiškumu, aiškia vaizduojama tema.
Vasilijus Kandinskis, ,,Miško pakraštys“, 1903 m.
Dar viena Vasilijaus Kandinskio kūrybinės išraiškos forma – ekspresionizmas. Šios meno krypties kūriniai kurti tuo pačiu metu, kaip ir postimpresionistiniai, tačiau pasižymi abstraktesniu gamtos vaizdavimu, drąsesniais spalviniais sprendimais, įvairesniais siužetais, didesne minties laisve. Daliai šių darbų yra artimos simbolinės prasmės, todėl jie gali būti priskiriami ir simbolizmo krypčiai, tai šį kūrėją suartina su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu. Vis dėlto abiejų menininkų kūryba yra visiškai skirtinga. M. K. Čiurlionis dėmesį skiria detalėms, subtiliems tonams, V. Kandinskis – grynoms spalvoms, momentinei jausmų išraiškai.
Vasilijus Kandinskis ,,Šv. Jurgis ir slibinas“, 1915 m.
Nors tapyba užėmė ir labai svarbią vietą Vasilijaus Kandinskio gyvenime, be jos egzistavo ir kitos sritys, kuriuose reiškėsi šis kūrėjas. Viena iš jų – meno teorija. Šioje srityje Kandinskis ne tik nagrinėja abstrakčios dailės principus, tačiau gilinasi ir į bendresnes meninės kūrybos problemas. Daugiau apie Kandinskio meno teorijos idėjas skaitykite straipsnio tęsinyje.
Deima Žuklytė
