Fondo naujienos

Vertybių karalienė  – kūrybiškumas

Kaip jį ugdyti vaikuose?

Išmaniosios technologijos, standartizuotos operacijos, informacijos prieinamumas natūraliai „numušė“ daugelio seniau taip brangintų savybių vertę. Darbštumas, punktualumas, kruopštumas, netgi erudicija vis dažniau ir dažniau pakeičiami automatika, robotais, informacijos sistemomis. Ilgo mokymosi rezultatai taip pat tapo pakeičiami – lengvai gali nusipirkti išfiltruotas, adaptuotas, sukramtytas žinias. Lengvai gali nusipirkti netgi ir paklausiausius įgūdžius. Nusipirkai tu – tuoj nusipirks ir konkurentas. Koks konkurencinis pranašumas lieka? Įsivaizduokite save, nesvarbu kaip – ar asmenį, įmonę, organizaciją. Jūs turite kompiuterį? Tokį pati turi ir konkurentas. Jūs dalyvavote įgūdžių lavinimo seminare? Dalyvavo ir konkurentas. Jūs radote ypač naudingos informacijos internete? Nebijokite, ją rado ir konkurentas! Ką daryti? Laimės tas, kuris bus kūrybiškesnis ir prasmingiau viską sujungs.

 

 Ką reiškia „kūrybiškesnis“?

Kūrybiškumą galima skaidyti į fazes: tai gebėjimų evoliucija nuo paprasto pastabumo iki pastebėtų elementų jungimo į sunkiai nuspėjamus, bet vertingus junginius, netgi strategijas. Štai pavyzdys – vaikystėje mokote mažylį įsižiūrėti bei įsiklausyti į sprogstančius lapus, saulėlydį, lašų barbenimą, žiogų svirpimą. Taip jis išmoksta atkreipti dėmesį į pagrindinio fono užgožtus elementus. Išmokęs juos pastebėti, vaikas mokosi juos nupasakoti, pavaizduoti, perteikti taip, kad nustebintų, pasidalintų (natūralus žmogaus noras). Pradžioje tai tiesiog glosto savimeilę: „ kitiems patiko tai, ką aš darau, vadinasi gerai.“ Vėliau norisi pasiekti tokio rezultato, kad gera būtų ir kitam. Sugebėjimas nustebinti, pamaloninti ir pamokyti kitą – vienas didžiausių žmogaus pranašumų. Nesvarbu, ar tu stebintum muzika, piešiniu, ar tiesiog originalia idėja reklamoje – tik tai  šiame sulygintame pasaulyje dar gali atkreipti mūsų dėmesį.

 J. P. Guilfordas, tyrinėjęs kūrybiškumą, išskyrė tokias kūrybinio mąstymo savybes:

  •  unikalių situacijų pastebėjimas;
  • laisvas naujų idėjų kūrimas, idėjų gausumas;
  • mąstymo lankstumas – gebėjimas greitai ir lengvai pereiti nuo vienos reiškinių rūšies prie kitos;
  • gebėjimas lengvai pertvarkyti turimą patirtį, keisti savo požiūrį, nuostatas.

 Savo tyrimuose J. P Guilfordas visada pabrėžė, kad kūrybiškumas ateina iš vaikystės patirčių.

 

Kaip vaikuose ugdyti kūrybiškumą?

 Mokykite vaikus:

  •  Išgirsti. Formuokite įprotį klausytis – supažindinkite su įvairiais gamtos, muzikos garsais, klauskite, kas malonu jam. Galite net žaisti „išgirsk keistesnį garsą“ žaidimą.
  • Mokykite stebėti aplinką. Spalvas, žmones, daiktus.
  • Klauskite vaiko, ką jis galvoja, ką jaučia. Kaip mano, ką jaučia ir galvoja kitas, praeivis, artimas…?
  • Perteikti tai, ką išgirdo, pamatė, pajautė. Žinoma, mažas vaikas galbūt muzikos dar neužrašys, tačiau visą tai perteikti piešiniu – senas, nenugalimas, įgimtas žmogaus noras. Tiksliai perteikti savo mintis yra talentas bei didelis darbas. Kaip jį palengvinti? Įkvėpkite vaiką profesionaliais pavyzdžiais. Rodykite aukščiausio lygio kūrinius. Taip jį ne tik sužavėsite, ne tik sukelsite norą lygiuotis kaip į autoritetą, bet ir pakelsite kartelę – vaikai linkę kopijuoti, tad kam kopijuoti vidutinybę?

 Padėtis Lietuvoje. Labiausiai vertinama Europos vertybė – dažnai užmirštama

 2005 m. prof. dr. Ona Monkevičienė atliko tyrimą: „Globalių žinių visuomenės vaiko kompetencijos: vertybinis aspektas“. Tyrimas parodė, kad nors 44% vaikų žinojo Lietuvos prezidentus, antra pagal svarbumą kategorija (29%) buvo dainininkai ir pramogų pasaulio atstovai. Vaikai praktiškai nežino Lietuvos rašytojų ir dailininkų. Tuo tarpu kūrybiškumas – viena labiausiai vertinamų jaunųjų darbuotojų savybė visoje Europoje.  Tie, kurie moka nustebinti, moka pažvelgti plačiai, kurie moka parodyti naują pasaulio grožį, yra labiausiai laukiami. Šiuo metu yra kuriami netgi nauji terminai, skirti apibūdinti šiam pranašumui produkte: kūrybinis verslas, kūrybinės industrijos, netgi kūrybinė informatika.

 Nepamirškime ir elementarių dorybių, kurios yra vienas pagrindinių motyvacijos šaltinių bei patrauklios ne tik darbuotojui, bet ir draugui – tai  meilė savo aplinkai, šaliai, o kartu su ja ir jautrumas, supratimas, pagalba tam, ką myli. Visos šios vertybės nuo seno ugdomos pasakomis. Vis dėl to, vaikams galime pasiūlyti ir daugiau nei pasakas. Tai – aukščiausio lygio jautrumo, muzikos, dailės pavyzdžiai, kurių supratimas skatina ne tik kūrybiškumą, bet ir didžiavimąsi savo tauta, aplinka. O kas gali būti nuostabiau už kūrybingą žmogų, degantį veikti iš meilės savo šaliai?

Džiugu, kad keli nepriklausomybės dešimtmečiai pagaliau leidžia suprasti ir išlaisvinti kūrybiškumo bei pilietiškumo sąvokas. Didėjant žmonių sąmoningumui, daugėja ir galimybių bei įrankių, kaip visa tai remti bei ugdyti. Viena stipriausiai organizuotų ir į kūrybiškumą nukreiptų iniciatyvų – M. K. Čiurlionio fondas. „Augame su M. K. Čiurlioniu” – iniciatyvumą ir pilietiškumą skatinantis edukacinis muzikinių – teatrinių pasirodymų ciklas moksleiviams. Profesionalių jaunų aktorių ir muzikantų kuriami originalūs koncertai patraukliai pristato M. K. Čiurlionio kūrybą bei supažindina su didžio menininko asmeninio gyvenimo detalėmis.  Tai tik viena iš daugelio fondo veiklų, kurios kartu kryptingai juda kūrybiškumo, pilietiškumo bei kitų vertybių ugdymo link.  Pradėti ugdymo kelią galite jau šiandien – pokalbiu, žaidimu arba įkvepiančia istorija. Dar efektyviau tai galite padaryti kartu – belieka pasirinkti paramos fondą, organizaciją ar pavienę akciją.

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *