spaudai

http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/marijampoleje-pirma-karta-isrinkti-suduvos-sviesuoliai.htm (2014)

Marijampolėje pirmą kartą išrinkti Sūduvos šviesuoliai (1)
Loreta Juodzevičienė 2014-05-29 16:59, atnaujinta 2014-05-29 17:12

Nuo 1997-ųjų gyvuojantis M.K.Čiurlionio fondas antrą dešimtmetį vykdo projektus meno, kultūros, švietimo bei diplomatijos srityse. Vienas iš fondo organizuojamų projektų – „Lietuvos šviesuoliai“, vykstantis nuo 2007 metų. Juo siekiama pagerbti nusipelniusius tautos žmones, pristatyti jų svarbius darbus ir veiklą visuomenei.

„Didieji darbai yra niekam nematomi ir retai kam girdimi, todėl fondas ėmėsi iniciatyvos, norėdamas pagerbti šviesiausius tautos žmones“, – teigė fondo atstovai.

Marijampolėje šviesuoliai buvo renkami pirmą kartą.

Sūduvos šviesuoliais tapo vyskupas Jonas Juozas Žemaitis, Trečiojo amžiaus universiteto įkūrėja ir direktorė Ona Sakalauskienė bei Tautkaičių klojimo teatro draugijos „Gegnė“ vadovė Ona Miliauskienė.

Šios aktyvios asmenybės Sūduvos sostinėje yra gerai žinomos ir gerbiamos.

Pirmiesiems Marijampolės krašto šviesuoliams, nusipelniusiems dvasininkijos, švietimo ir kultūros srityje, buvo įteiktos M.K.Čiurlionio menų mokyklos auklėtinių kurtos taurės „Rex“.

„Ši M.K.Čiurlionio fondo tradicija tapusi iniciatyva suartina žmones, leidžia visuomenei susipažinti su šviesiais jos nariais ir, svarbiausia, su jų darbais“, – teigė fondo atstovai, užsiimantys kultūrinio paveldo saugojimu bei aktyvių asmenybių paieška.

Lietuvos šviesuolių apdovanojimai anksčiau buvo įteikti rašytojui Justinui Marcinkevičiui, kinematografininkams Juozui Matoniui ir Vytautui Damaševičiui, filosofams Algirdui Šliogeriui, Leonidui Donskiui, Algirdui Gaižučiui, dirigentams Gintarui Rinkevičiui ir Juozui Domarkui.

 

Čiurlionio fondas delfi.lt puslapyje 2010 metais:

M. K. Čiurlionio labdaros ir paramos fondas, kartu su mokslo, kultūros, verslo sričių profesionalais kasmet renkantis įvairiose srityse Lietuvai nusipelniusius žmones, šiemet garbingą titulą „Šviesuolis 2010“ suteikė 4 žmonėms, kurie savo darbai ne tik prisideda prie mūsų šalies gerovės, bet ir stiprina Lietuvos ir Belgijos ryšus. Tai Kauno Laisvosios ekonominės zonos įkūrėjas Fredy’is Opsomeris, verslininkas Nicolas Ortizas, teatro režisierius, dabar Seimo narys Julius Dautartas ir kunigas Algirdas Dauknys.

„Šviesuolio 2010“ titulo, anot renginio organizatorių, nusipelnyti nėra lengva. Tai lemia šių žmonių padaryti darbai ir apie juos kalbantys žmonės. Svarstomas kiekvienas pasiūlymas, tačiau geriausieji turi pereiti solidžios vertinimo komisijos atranką. Pernai šis titulas buvo suteikiamas už nuopelnus kultūros paveldui, 2008 m. fondas inicijavo projektą „Lietuvos pilių, dvarų ir parkų išsaugojimas“, o titulas buvo teikiamas už atgimusią istoriją.
Pro padidinamąjį stiklą buvo žvelgta ir į šiuometinių laureatų darbus. Dvi nominacijos atiteko Belgijos piliečiams, kitos dvi lietuviams. Belgas Freddy Opsomeris praėjusio amžiaus pabaigoje įkūrė katalikiško radijo ir televizijos tinklą rusų, lenkų ir lietuvių kalbomis, kurio tikslas buvo ginti žmogaus teises ir kovoti bei puoselėti tikėjimo laisvę Sovietų Sąjungoje.

Tai buvo indėlis ir į į Lietuvos nepriklausomybę. Vėliau F. Opsomeris įsitraukė į nepriklausomos Lietuvos gyvenimą: būdamas Kauno Laisvosios ekonominės zonos pirmininku, jis Lietuvą mato kaip svarbų tiltą tarp ES ir NVS šalių. Be to, F. Opsomeris įkūrė Sugiharos vardo fondą „Diplomatai visam gyvenimui“ Kaune, kurio tikslas yra surasti, pagerbti bei įamžinti tuos diplomatus, kurie rizikuodami savo gyvybe, tarnavo žmonijai.

Trys broliai George’as, Oliveris ir Nicolas Ortizai yra puikus pavyzdys, kaip energija, užsispyrimas ir nuoseklus, kasdieninis darbas gali padėti pasiekti sėkmės viršūnę. Jų veikla taip pat yra stipriai prisidėjusi prie Belgijos ir Lietuvos santykių stiprinimo. Oliveris ir Nicolas gyvena ir dirba Lietuvoje, kur iki šiol sėkmingai veikia brolių prieš 17 metų įkurtas mažmeminės prekybos tinklas IKI. Tačiau labiausiai brolius Ortizus paskutiniu metu išgarsino Londono Cristie’s aukcione jų nupirkta sidabrinė renesansinė Sapiegų taurė, pagaminta 1560 metais ir padovanota Lietuvai ir jos žmonėms.

Buvęs J. Miltinio teatro režisierius Julius Dautartas yra pastatęs apie pusšimtį spektaklių ir pagarsėjęs kaip kūrėjas, skiriantis ypač didelį dėmesį nacionalinei dramaturgijai, o taip pat daug kuriantis jaunimui. „Šviesuolio 2010“ vardas kūrėjui skirtas už belgų dramaturgo Michel de Ghelderode pjesės „Eskorialas“ režisūrą.
1991 m. rugpjūtį, Čenstachavoje (Lenkija) įvykęs tėvo Algirdo Dauknio susitikimas su vienu belgų vienuoliu inspiravo mintį įkurti Lietuvoje belgų vienuolių broliją. Baltriškėse, šalia Zarasų, įkūrus Tiberiados bendruomenę dvasininkas ėmėsi naujų sumanymų. 1994-aisiais jis kartu su belgų ambasadoriumi į vasaros stovyklą Lietuvoje pakvietė atvykti Belgijos skautus. Tai buvo puiki iniciatyva, kurios dėka atsirado ir sustiprėjo abiejų šalių jaunimo ryšiai. O 1994-1997 m. studijuodamas teologiją Briuselyje kunigas Algirdas Dauknys Duffel mieste Belgijos lietuvių bendruomenei rengė mišias lietuvių kalba.

„Tėvas Dauknys yra europietis ir tiltų tarp Lietuvos ir Belgijos tiesėjas. Tačiau dar didesnis jo indėlis – gebėjimas kurti tiltus tarp žmonių. Jį kartu su kitais šviesuoliais ir norime pagerbti“, – teigia geros idėjos autoriai, o taip pat ir šios šventės organizatoriai iš M. K. Čiurlionio labdaros ir paramos fondo.
„Šviesuolio 2010“ titulu nominuotiems asmenims menininkai Marija Aušra Olšauskaitė ir Vėjas Vakaris Aliukas sukūrė Čiurlionio tapybos motyvais dekoruotas taures, kurios šeštadienį bus įteiktos Belgijos ambasados rezidencijoje.

 

 

Čiurlionio fondas alfa.lt puslapyje 2013 metais:

Muzikos ir teatro akademijos J. Karoso salėje įvyko M.K.Čiurlionio fondo ir Japonijos ambasados Lietuvoje renginys “Šviesuoliai 2013″ ir taurės „Čiurlionis Cup 2013“ įteikimas. Taurės ir diplomai atiteko asmenybėms, nesavanaudiškai dirbančioms Lietuvos labui, plėtojančioms Lietuvos ir Japonijos ryšius kultūros, verslo ir diplomatijos srityje.
Buvo prisimintas glaudus geografiškai toli esančių šalių Lietuvos ir Japonijos bendravimas, prasidėjęs 1992 metais tuometiniam Aukščiausiosios tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui nuvykus į Japoniją ir ten pristačius M.K. Čiurlionio kūrybą. Po šio vizito, 2007-aisiais, sekė Japonijos jo Didenybės Imperatoriaus Akihito ir jo žmonos Michiko vizitas.

Vakaro metu buvo apdovanoti keli šviesuoliai – sąsajų su Japonija turintis Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis, Mstislavo Rostropovičiaus paramos ir labdaros fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ pirmininkė muzikė Rasa Kubilienė, ambasadorius Dainius Petras Kamaitis, gamtosaugininkai Vytautas Daukševičius ir Stepas Bairašauskas. Šviesuoliams buvo įteiktos M.K.Čiurlionio fondo užsakymu pagamintos specialios taurės, dekoruotos M.K.Čiurlionio kūrinių motyvais.

Renginyje dalyvavo ir nominantus pagerbė nepaprastoji ir įgaliotoji Japonijos ambasadorė Lietuvoje Kazuko Shiraishi bei M.K. Čiurlionio fondo garbės prezidentas Valdemaras Razumas.

Muzikos ir teatro akademijoje veikė tradicinio japonų meno paroda – buvo pristatyti menininkų Taikan Yokoyama, Gyokudo Kawai, Ryusei Kishida darbai, taip pat M. K. Čiurlionio paveikslai, renginio metu pianistas Paulius Rudokas atliko M. K. Čiurlionio kūrinių ištraukas. Renginį vedė choreografas Tadas Rimgaila.

M. K. Čiurlionio fondas buvo įkurtas 1997 metais. Jo atsiradimas siejamas su būtinybe aktualizuoti iškiliausio Lietuvos menininko M. K. Čiurlionio kūrybą, skleisti jo menines idėjas visuomenėje, populiarinti Lietuvos kultūrą. Kasmet fondo iniciatyva visuomenė pakviečiama atsigręžti į vis naujas asmenybes, kurios savo darbu, kūryba garsina Lietuvos vardą, puoselėja kultūros paveldą ar nuveikia ką nors reikšmingo visuomenei.

2009 m. M. K. Čiurlionio fondas prasmingai paminėjo Lietuvos tūkstantmečio jubiliejų. Vilniaus rotušėje surengtuose apdovanojimuose „Lietuvos šviesuoliai 2009“ tuomet buvo pagerbtas didelis būrys šį vardą pelniusių žmonių, kūrybingai ir nesavanaudiškai dirbančių Lietuvai, jos kultūrinei plėtrai (iš viso apdovanotas 21 asmuo).
Apdovanojimams juos atrinko ir pasiūlė Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, savivaldybės.

M.K.Čiurlionio fondo kasmet rengiamuose apdovanojimuose „Lietuvos šviesuoliai“ už iškilius darbus šiuo garbingu titulu jau buvo įvertinti: Kauno LEZ įkūrėjas Fredis Opsomeris (Fredy Opsomer), verslininkas Nikolas Ortizas (Nicolas Ortiz), teatro režisierius Julius Dautartas, kunigas Algirdas Dauknys, muzikas Gintaras Rinkevičius, filosofas Algirdas Gaižutis, aktorius Vladimiras Jefremovas, dailininkas Anatolijus Stiško bei medikas, diplomatas Antanas Vinkus.

 

 

Nusipelniusiems edukologijos ir gamtosaugos srityse – M. K. Čiurlionio taurės (2014):

2014 m. sausio 16 d. 18 val. Lietuvos edukologijos universiteto didžiojoje salėje vyks bendras M. K. Čiurlionio fondo ir Lietuvos edukologijos universiteto renginys-apdovanojimų šventė „Lietuvos edukologijos ir gamtosaugos šviesuoliai“.

Renginio metu bus įteikiamos M. K. Čiurlionio taurės asmenybėms, nusipelniusioms edukologijos ir gamtosaugos srityse: Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos direktorei Jolantai Knyvienei, Lietuvos edukologijos universiteto docentui Vytautui Barkauskui, Utenos miesto merui Alvydui Katinui, Lietuvos miškininkui prof. habil. dr. Romualdui Deltuvui, gamtosaugininkui, miškų urėdui ir aktyviam visuomenininkui Albertui Zdanevičiui ir Kretingos miškų urėdui Antanui Algimantui Baranauskui. Nominantus sveikins akademikas, profesorius, Lietuvos edukologijos universiteto rektorius Algirdas Gaižutis.

Šventinio renginio metu bus pristatyti ir pagerbti Lietuvai nusipelnę žmonės, įteikiamos M. K. Čiurlionio taurės „REX“, kurias kūrė Nacionalinės M. K. Čiurlionio mokyklos auklėtiniai, taip pat padėkos raštai. Šventės metu skambės Lietuvos edukologijos universiteto studentų ir „Rudaminos akordeono mėgėjų orkestro“, vadovaujamo Bogdano Voicinovičiaus, atliekami kūriniai, veiks M. K. Čiurlionio ir jo amžininkų nuotraukų-reprodukcijų paroda.

Projekto iniciatoriai siekia supažindinti visuomenę su aktyviais ir šviesiais jos nariais. Beveik per dešimtmetį Lietuvos šviesuolių apdovanojimai buvo įteikti įvairiausių sričių žmonėms, tarp jų: rašytojui Justinui Marcinkevičiui, kinematografininkams Juozui Matoniui ir Vytautui Damaševičiui, filosofams Algirdui Šliogeriui, Leonidui Donskiui ir Algirdui Gaižučiui, dirigentui Gintarui Rinkevičiui ir dar daugeliui kitų, Lietuvai savo darbais nusipelniusių žmonių.

M. K. Čiurlionio fondo organizuojamas projektas „Lietuvos šviesuoliai“ vyksta nuo 2007 m., siekiant pagerbti įvairių sričių nusipelniusius tautos žmones, pristatyti jų svarbius darbus ir veiklą visuomenei. Kandidatus siūlo savivaldybės, bendruomenės, o M. K. Čiurlionio fondas kartu su nominuotos srities renginio bendraautoriais įteikia apdovanojimus.

1997 m. įkurtas M. K. Čiurlionio fondas jau antrą dešimtmetį vykdo novatoriškus projektus meno, kultūros, švietimo ir diplomatijos srityse. Fondo veiklos tikslai – genialaus Lietuvos dailininko, kompozitoriaus M. K. Čiurlionio kūrybos aktualizavimas, taip pat kultūrinio paveldo saugojimas, meninė jaunimo edukacija, aktyvių, šviesių ir visuomeniškų asmenybių paieška ir kūrybinis bendradarbiavimas.

 

 

M. K. Čiurlionio fondas apdovanojo Taisto Tolvaneną, Petrą Auštrevičių ir Leonidą Donskį (2013):

M. K. Čiurlionio fondas jau keletą metų bendradarbiauja su užsienio šalių ambasadomis Vilniuje. Šiais metais M .K .Čiurlionio fondas ir Suomijos ambasada norėjo apdovanoti žmones, kurie bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Suomijos skatina itin ryškiai.

Ciurlionis säätiö palkitsi kolme Suomen ja Liettuan suhteita edistänyttä henkilöäPirmasis pelnęs šviesuolio apdovanojimą – ambasadorius Taisto Tolvanenas. Jis – pirmasis Suomijos ambasadorius nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje. Daugiau nei 40 metų jis dirbo Suomijos užsienio reikalų ministerijoje, iš jų 1991-1995 m. –ambasadoriumi Lietuvoje. Šie metai ne tik Lietuvai ir lietuviams, bet ir čia dirbantiems diplomatams buvo ypač svarbūs. Ambasadoriaus Tolvaneno nuveiktų darbų sąrašas yra didžiulis. Vienas jų – sukurta patikima duomenų bazę, kuria naudojasi jo pasekėjai, tarp jų ir dabartinis ambasadorius Harri Maki-Reinikka.
Ambasadorius Taisto Tolvanenas iki šiol nenutraukia ryšių su Lietuva. Be kitos veiklos, jis verčia A.Baranausko “Anykščių šilelį” į suomių kalbą. Suomijoje lietuvių literatūra nėra gerai žinoma, vadinasi, Taisto Tolvanenas gali būti laikomas kultūrai nusipelnęs asmuo.

Kolme suurlähettilästäAntrasis apdovanotas asmuo – Petras Auštrevičius. Jis – pirmasis Lietuvos ambasadorius Suomijoje. Helsinkyje jis dirbo 1994 -1997 m. Dar dirbdamas Lietuvoje užsienio reikalų ministerijoje jis plėtojo Lietuvos ir Šiaurės šalių ryšius. Grįžęs į Lietuvą jis buvo pagrindinis derybininkas Lietuvai stojant į Europos Sąjungą. 2004 m. Prezidento rinkimuose jis buvo trečias, surinkęs daugiau nei penktadalį balsų. Šiuo metu Petras Auštrevičius yra Seimo Pirmininko pavaduotojas.

Trečiasis, gavęs apdovanojimą – Europos Parlamento narys, prof. Leonidas Donskis, Helsinkio universitete apgynęs disertaciją. Nuo 1997 m . dėsto jame ir daug nuveikė puoselėjant ryšius tarp Lietuvos ir Suomijos universitetų. Tarptautinei visuomenei Leonidas Donskis žinomas ir kaip filosofas, daugelio knygų ir straipsnių autorius, įvairių tarptauitinių draugijų bei asociacijų narys, turintis daug draugų Suomijos akademiniuose sluoksniuose.
Tiek ambasadorius Petras Auštrevičius, tiek ir prof. Leonidas Donskis savo kalbose pabrėžė, kad artimiausia šalis greta gimtosios yra Suomija. Taisto Tolvanenas savo kalboje, kurią pasakė gražia lietuvių kalba, pabrėžė, kad šis apdovanojimas skatins jį ir toliau palaikyti glaudžius ryšius su Lietuva, ypač literatūrinėje plotmėje.
Ciurlionis-säätiön palkintopokaalitPasveikinti ir pagerbti šviesuolių atvyko daugiau nei 60 žmonių, nuo ministrų ir ambasadorių iki Lietuvos kultūros veikėjų. Ypatinga vakaro viešnia – nuostabia vakarine suknia vilkinti žymi dainininkė meco-sopranas Judita Leitaitė.

Vakaro metu svečiai klausėsi klasikinės muzikos. J. Sibelijaus kūrinius grojo styginių kvartetas, o M. K. Čiulionio kūrinius – pianistai Justas Šervenikas ir Viktoras Paukštelis.

Rezidencijos kiemą puošė didžių menininkų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Aleksi Gallen-Kallelos tapybos darbų reprodukcijos.