Eilėraštis “Čiurlionis”
ANTANAS VENCLOVA
ČIURLIONIS
Pavasario sūpuoklės supas ties bedugnėm,
Ledinės žvakės dega speiguose šaltuos,—
Matau aš šaltį žydintį ir kaitrią ugnį
Fantastiškuose, užkerėtuose kraštuos.
Čia amžinasis kosmas sukas jūroj laiko,
Ten rūsčiai mąsto milžino niūri galva.
Karalius perlo lašą štai ant delno laiko —
Tai mano tėviškė, tai mano Lietuva.
Skaidri svajonė drobėj užkerėta:
Peizažai šviesūs tėviškės laukų
Ir jūron krintanti žalia kometa.
Vaikutis piene žaidžia. Virš plaukų
Plėšrūno juodo paukščio gąsdinąs skridimas —
Svajonė genijaus, rūsius šalies likimas.
M. K. Čiurlionis, PAVASARIO MOTYVAS, 1907
