„Augame su M. K. Čiurlioniu” Paparčių Šv. Juozapo vaikų globos namuose
Kur? Paparčių Šv. Juozapo vaikų globos namai
Kada? 2018-01-27 16:00
Didžiojo Čiurlionio paveldas dovanoja svajones mažųjų širdelėms.
Tamsoką antradienio popietę M. K. Čiurlionio fondo mini autobusas skriejo žiemiškai ištuštėjusiais Kaišiadorių rajono keliais. Paparčių kaimas pasitiko nykia tyla ir bereikšmiu, tuščiu, žiemos įkalintu kraštovaizdžiu. Pro giliai miegančias kapines kaži kur kojas vilko senukas. Bedvasis namas šalia kelio aklai vėpsojo išdaužytais langais. Žmonių nesimatė net prie vietinės parduotuvės.
Dviaukštis mūrinukas taip pat pasitiko tyla. Keletas dviračių kieme, slidės, atremtos į namo sieną, apsnigti žaislai ir palangės, dar nuo Kalėdų išsaugojusios papuošimus iš kaštonų girliandų ir eglių kankorėžių, padabintų karoliukais ir blizgučiais, bylojo, kad čia gyvena vaikai. Iškeltas didžiulis stendas skelbė, kad tai Šv. Juozapo vaikų globos namai, kurie kaip ir daugelis Lietuvos įstaigų jau pasinaudojo Europos Sąjungos parama, o naujas priestatas, prijungtas prie mūrinuko, stovėjo, kaip neginčijamas patvirtinimas.
Gyvai šurmuliuojantis mini autobuso ekipažas – M.K.Čiurlionio fondo darbuotojai ir kūrybinė trupė – galiausiai nutraukė Paparčiuose visuotinai tvyrančią pauzę, o į vaikų globos namus jų nešami muzikos instrumentai ir paveikslų reprodukcijos žadėjo visai ką kitą.
„Visus svečius mielai priimame, nes kiekvienas gražus dalykas, ką vaikai išgirsta, vis tiek jiems lieka. Kaime vaikams yra sunku, nes čia nėra spalvų, viskas tamsu, niūru, juoda, todėl visada norisi jiems parodyti kažką šviesesnio, kad galėtų auginti svajonę“, – džiaugėsi svečiais Šv. Juozapo vaikų globos namų direktorė Rūta Kanclerytė, paaiškinusi, kad šie vaikų namai yra toli nuo miestų, nėra biudžetinė įstaiga, valdiškos institucijos apie juos mažai žino, juos retai kas suranda.
Šį kartą Šv. Juozapo globos namų vaikams pasisekė – juos surado dar 1997 m. įsteigtas M.K. Čiurlionio fondas, gyvuojantis iš geradarių rėmėjų aukų. Jo organizuojami labdaringi renginiai jau aplankė ne vieną dešimtį kultūros centrų, švietimo įstaigų, vaikų globos namų, specialiųjų mokyklų, ligoninių ir kitų visuomeninių erdvių.
Svečių vaikams atvežtas susitikimas su M. K. Čiurlioniu ir jo kūryba buvo tikrai jaudinantis. Apie jo asmenybę, kūrybinį polėkį ir užsidegimą, meilę, draugystę ir net mirtį vaikams suprantama kalba papasakojo pati menininko žmona Sofija Kymantaitė, kurią įtaigiai suvaidino jauna, talentinga aktorė Irma Bogdanovičiūtė. Ji savo talento dėka vaikus įtraukė į visai nepažįstamą Sofijos ir Konstantino pasaulį. Vaikai – nuo didžiausio iki paties mažiausio – įdėmiai klausėsi, kaip menininkas net sirgdamas ligoninėje paslapčia piešė, kaip Sofija mėgino jį atpratinti nuo žalingo sveikatai rūkymo, kaip jis tapė muziką ir kaip ruošėsi savo vestuvėms. Padėti išsiblaškiusiam Čiurlioniui surasti sutuoktuvių žiedus buvo pasišovęs kone visas mažųjų kolektyvas. Tuo tarpu muzikantės Edita Mikantavičiūtė (fleita) ir Vaiva Butkevičiūtė (fortepijonas) vaikams, iš kurių turbūt pusei niekada iki tol neteko girdėti gyvai atliekamos muzikos, surengė tikrą klasikos puotą.
