“Čiurlenimas” – muzika ir paveikslai
Kupinas nuolatinio čiurlenimo. Gyvybės versmės. „Čiurlenantis“. Čiurlionio muzika ir „čiurlenantys“ jo paveikslai. Gyvi, be galo subtilūs ir jautrūs. Nešantys žinią. Čiurlionio paveikslų šviesa – tai tas auksinis glaistas, kuriuo suklijuotas jo sutrūkęs indas. Suskilęs indas. Tapęs nauju unikaliu indu aukso gyslom, nešančiu čiurlenimo žinią. Tai – paveikslai ir muzika. Muzika ir paveikslai. Jis genijus, nes po savęs paliko neišsenkantį čiurlenimą – lobį. Savo kūryba. Ir po kiek metų sako: „O taip, Čiurlionis genijus“. Metai tik brandina ir prideda vertės. Tiek meninės, tiek materialios. Ir vis labiau branginam, jog turėjom genijų. Ir visom kalbom visame pasaulyje sako: „Čiurlionis genijus“. Indas, šviečiantis auksiniais įtrūkimais. Auksu padengtais tarpeliais, nešančiais šviesą toli į pasaulį.
Elizabeta Palubinskaitė
M. K. Čiurlionis „Raigardas II“ (1907).
