Čiurlionio vaikystė
Čiurlionio talentas beribis ir jau vaikystėje buvo akivaizdu, kad jis apdovanotas neeiliniais sugebėjimais. Čiurlionis grojo iš klausos būdamas vos trejų, o septynerių galėjo skaityti natas ir groti be jokio pasiruošimo. Tai neturėtų kelti nuostabos žinant, kad jo tėvas buvo vargonininkas ir chorvedys. Čiurlionių namuose vykdavo mišraus choro repeticijos, o jame giedoti teko ir pačiam Konstantinui. Tėvas išmokė sūnų groti pianinu ir vargonais. Taigi būsimasis menininkas buvo apsuptas muzikos nuo pat mažens ir ji tapo neatsiejama jo gyvenimo ir kūrybos dalimi. Taip buvo iki tol, kol paskutiniaisiais gyvenimo metais jis visiškai pasinėrė į tapybą.
