M. K. Čiurlionis: nušvietęs Lietuvos kultūros padangę

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – viena žymiausių ir ryškiausių asmenybių, reprezentuojančių Lietuvos kultūrą ir jos istoriją. Nors menininkas gyveno tik 35 metus, tačiau per juos sugebėjo sukurti itin vertingų meno kūrinių, kuriais šiandien žavisi ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai. M. K. Čiurlionis yra pripažintas XIX amžiaus kompozitorius, dailininkas, chorvedys. Žinoma, šis menininkas visiems labiausiai žinomas dėl savo muzikos veikalų ir dailės darbų. Turbūt retas, negirdėjęs simfoninių poemų „Metai“, „Jūra“, ar nematęs dailės kūrinių „Rex“, „Pasaka. Karaliai“.

M. K. Čiurlionio vardas linksniuojamas kaip menininko, padariusio didelį įnašą Lietuvos kultūriniam gyvenimui. Šiandien žmonės skatinami susipažinti su jo kūryba, gyvenimu, didelis dėmesys skiriamas menininko paveldo išsaugojimui.

K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos atgarsiai

Lietuvoje yra nemažai galimybių, įkurtų vietų, kviečiančių susipažinti su šio žymaus kultūros veikėjo gyvenimu ir kūryba. Didelė dalis žinomų M. K. Čiurlionio dailės darbų, rankraščių ir kita yra saugoma bei eksponuojama Kauno Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Dar viena vieta, kurioje geriau pažinsite menininko gyvenamąją aplinką, jo namus – tai 1963 m. Druskininkuose atidarytas M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus, įsteigtas buvusiame Čiurlionių šeimos name. Čia eksponuojami ne tik kūrėjo darbai, bet galima apžiūrėti ir šeimos kambarius, pasivaikščioti po jų kiemą. Be to, važiuojant keliu link Druskininkų, žvilgtelėję į šalikelę, išvysime ne vieną medinę skulptūrą, skirtą būtent M. K. Čiurlioniui. 1975 m., 100-jų M. K. Čiurlionio gimimo metinių paminėjimui, kelias nuo kūrėjo gimtinės Varėnos iki Druskininkų papuoštas mažosios architektūros darbais – stogastulpiais (išstatyti grupėmis ir pavieniui), kuriuos sukūrė grupė tautodailininkų. Šis projektas pavadintas „Čiurlionio keliu“.

Apie M. K. Čiurlionį parašyta ne viena knyga, straipsnis, šio menininko kūryba nagrinėta daugelio asmenų (J. Gaudrimo, A. Savicko, J. Bruverio, S. Ylos, J. Rūtenio). Visgi, itin išsamiai  M. K. Čiurlionio gyvenimą ir kūrybą yra tyrinėję profesoriai Jadvyga Čiurlionytė (M. K. Čiurlionio sesuo) ir Vytautas Landsbergis. 1970 m. J. Čiurlionytė išleido knygą Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį, V. Landsbergis sudarė M. K. Čiurlionio laiškai Sofijai (1973 m.) ir Žodžio kūryba  (1997 m.), taip pat parašė šias knygas: Čiurlionio dailė (1976 m.), Vainikas Čiurlioniui (1980 m.), Čiurlionio muzika (1986 m.).

Kaip vieną įdomiausių vietų, ne tik saugojančią M. K. Čiurlionio kūrybos paveldą ir menininko vardą, bet ir vykdančią edukacines veiklas, organizuojančią renginius ir visapusiškai pažindinančią visuomenę su šiuo kūrėju, galima išskirti M. K. Čiurlionio fondą, įkurtą 1997 metais. Fondas savo veiklą vykdo visos Lietuvos mastu, važinėja po miestus, kaimus, įvairias įstaigas (kultūros centrai, globos namai, ligoninės, specialiosios mokyklos ir pan.). Per kone du gyvavimo dešimtmečius, M. K. Čiurlionio fondas suorganizavo ne vieną labdaringą renginį.

Be to, ši įstaiga aktyviai organizuoja renginius įvairių Lietuvai reikšmingų dienų bei švenčių progomis; užsiima aktyvia vaikų edukacija; plėtoja meno, švietimo projektus. Tarptautiniu mastu yra žinomas M. K. Čiurlionio fondo ir užsienio šalių ambasadų Lietuvoje organizuojamas projektas „M. K. Čiurlionis pasauliui”. Šių renginių metu yra pristatomi konkrečios ambasados atrinkti asmenys, kurių veikla sukūrė, kuria ir kurs tam tikros srities ryšį tarp Lietuvos ir tos šalies, kurią konkretaus renginio metu atstovauja ambasada. M. K. Čiurlionio fondas taip pat organizuoja iniciatyvą „Lietuvos šviesuoliai“, skirtą pagerbti ir apdovanoti nusipelniusius šalies kultūrai ir jos plėtrai meno, kultūros, mokslo, diplomatijos ir kitų sričių atstovus.