Lietuvoje 9 kartą plėvesavo Taikos vėliava
Šiais metais jau IX-ąjį kartą Lietuva su plačia tarptautine bendruomene pažymėjo Pasaulio kultūros dieną. Kaip ir kasmet balandžio 15-ąją, pažymint kultūros ir taikos svarbą, Nepriklausomybės aikštėje, prie Lietuvos Respublikos Seimo, buvo iškeltos Lietuvos valstybės ir Taikos vėliavos.
„Kultūra yra universali, visiems suprantama kalba. Per kultūrą pasaulio visuomenė kalbasi apie svarbiausius dalykus – būties prasmę, meilės, grožio ir išminties paieškas, savo tapatybę ir vietą pasaulyje. Kultūra yra tiek stipri, kiek ji pagrįsta bendražmogiškomis vertybėmis. Kaip Laisvė ir Taika“, – per Taikos vėliavos pakėlimo ceremoniją sakė Seimo Pirmininkė L.Graužinienė, mananti, kad visuotinės taikos idėjos skleidėjai, tautos žadintojai, jos sąmoningumo kėlėjai dažniausiai buvo ir yra kultūros šviesuoliai.
Taikos vėliava yra balta, joje pavaizduotas tamsaus purpuro spalvos amžinybės ratas, kuris apglėbia tris sferas, simbolizuojančias meną, mokslą ir religiją. Arba – Meilės, Grožio ir Išminties ženklus, išreiškiančius esamus ir būsimus žmonijos laimėjimus.
Taip iškilmingai šiandien yra sveikinami visi mūsų šalies miestų bei miestelių kultūros darbuotojai ir meno pasaulio žmonės. Nors Kultūros dienos kilmė ir pradinė prasmė yra šiek tiek kitokia. Mat kaip tik šią dieną 1935 metais Vašingtone JAV prezidentas F.Ruzveltas su dar dvidešimčia Lotynų Amerikos šalių atstovais pasirašė sutartį, kuria įsipareigota saugoti ir puoselėti meno ir mokslo įstaigas bei istorinius paminklus. Šios sutarties pasirašymo data ir tapo pretekstu atsirasti Pasaulio kultūros dienai, taip siekiant paskatinti saugoti visos žmonijos kultūrines vertybes. Pasirašyta sutartis buvo pirmas tarptautinis susitarimas, skirtas kultūros vertybėms saugoti.
Šį simbolinį, bet visam pasauliui reikšmingą aktą inicijavo rusų mąstytojas N.Rerichas, mėgęs keliauti ir pamatęs, kiek daug pasaulyje yra vertingų meno paminklų, kuriuos būtina išsaugoti ateities kartoms. Dar 1929 metais jis kreipėsi į visų šalių valdžios ir kultūros atstovus, kviesdamas aptarti kultūros paminklų apsaugos klausimą, o prancūzų juristai parengė paktą, kuris buvo paskelbtas įvairiomis kalbomis kartu su N.Rericho kreipimusi.
„Yra dalykų, be kurių įmanoma gyventi, ir yra dalykų, be kurių gyventi neįmanoma. Dabar be Taikos Vėliavos išgyventi nėra galimybės. Ji saugo KULTŪRĄ, o kultūra aprėpia visa tai, kuo gyvas žmogus: meną ir mokslą, religiją ir grožį… Vėliava saugo ir žmogiškuosius tarpusavio santykius, kviesdama palaikyti taiką žemėje ir geranoriškumą tarpusavyje.“, – rašė N.Rerichas, siūlydamas Taikos vėliavos idėją.
Šalims, kurios ratifikavo Rericho paktą, jis galioja iki šiol. 1954 m. gegužės 14 d. Hagoje N.Rericho pakto pagrindu buvo priimta Konvencija dėl kultūros vertybių išsaugojimo karinio konflikto metu. Ją pasirašė 39 pasaulio šalys. Lietuvos Respublikos Seimas balandžio 15-ąją – Pasaulio kultūros dieną – įtraukė į atmintinų dienų sąrašą 2006 metais.
Lietuvoje Pasaulio kultūros diena turbūt intensyviausiai minėta 2012 metais, kai kultūros skatinimui vyko tarptautinės konferencijos Vilniuje, Rietave, Dubingiuose, buvo organizuotos parodos, vyko savivaldybės kultūros darbuotojų apdovanojimai, akcijos, kiti renginiai. Tada visoje Lietuvoje per Kultūros dieną išsiskleidė apie 80 Taikos vėliavų, o keturios Lietuvos vietovės – Dubingiai, Rietavas, Ylakiai, Neringa buvo paskelbti Taikos miestais.
Lietuvos Kultūros dienos įgyvendinimo iniciatyvinė grupė, prieš porą metų viešu laišku kreipėsi į šalies gyventojus, kviesdama „plačiai paminėti Kultūros dieną Lietuvoje, atkreipiant dėmesį į vertybėmis paremtos kultūros svarbą šiuolaikinei visuomenei“.
„Kultūra išreiškiame savo šalies unikalumą, atspindime papročių savitumą, primename savo dvasinės gyvasties šaknis, pagerbiame šviesiausius ją puoselėjančius žmones. Kultūros dienos renginiuose Lietuvoje plačiai skamba M. K. Čiurlionio, Vydūno ir kitų šviesuolių vardai“, – teigiama kreipimesi.
Koks svarbus mums šiandien yra nusipelniusių meno ir kultūros žmonių palikimas gali iliustruoti ir projektas „Šviesuoliai“, kurį vykdo jau antrą dešimtmetį gyvuojantis M. K. Čiurlionio fondas. Projektą inspiravo M. K. Čiurlionio paveiksluose „Bičiulystė“ ir „Karalių pasaka“ pasikartojantis fragmentas – šviesulys, išvystęs Šviesuolių koncepciją, kurios idėja – pagerbti ir apdovanoti šių dienų Lietuvos visuomenės ir užsienio šalių nusipelniusias asmenybes, kurios savo nuoširdžiu ir kasdieniu, kartais kitų net nepastebimu darbu, puoselėja kultūros ir meno vertybes, kuria kultūrinius Lietuvos tiltus su užsienio šalimis. Tarsi tvirtinant, kad iš šviesos gali rastis tik šviesa.
„Mes, Kultūros dienos iniciatoriai, tikime, kad ši diena kiekvieną šalies gyventoją įpareigos ir motyvuos gyventi kultūringiau aukščiausių vertybių pagrindu, primins etikos reikšmę visose srityse, išryškins žmogaus ryšio su gamta svarbą, sutelks savo etninių šaknų pažinimui ir kultūros vertybių apsaugai, primins apie taikią mokslo pritaikymo būtinybę ir kultūros visose visuomenės gyvenimo srityse svarbumą. Kultūros diegimas mūsų vaikams, jaunimui turi tapti svarbiausiu švietimo tikslu.“- teigiama kreipimesi.
Štai kodėl taip svarbu, kad Lietuvoje Pasaulio kultūros diena taptų prasmingu reiškiniu, kuris padėtų plačiai suvokti kultūros vertę ir suvienytų visą kultūringąją bendruomenę bendrojo gėrio ir darnos siekiui.
