Saulėgrįža
Gruodžio 21 – 24 dienomis būna trumpiausios žiemos dienos ir ilgiausios naktys. Nuo Kūčių dienos jau pradeda ilgėti, todėl sakoma, kad saulė sugrįžta.
Elnias devyniaragis lietuvių pagonių tikėjime – mėnulio simbolis. Nuo priešpilnio mėnulio iki pilnaties – 9 paros, todėl jis vadinamas devyniaragiu. Elnias devyniaragis vasarą eina žemai, tada trumpa naktis; žiemą jis eina aukštai, tada naktis ilga. Taigi sulaukus saulėgrįžos išaugusio naujo pasaulio medžio viršūnė pražįsta Saule, kurią ant savo ragų parneša Elnias Devyniaragis.
O kodėl elnias devyniaragis? Jeigu elnias yra mėnulis, tai mėnulis nuo vienos fazes iki kitos pasikeičia per devynias paras. Pasakojama, kad Elnias Devyniaragis išbėga per žiemos saulėgrįžą ir atbėga per Kalėdas. Taigi Kalėdų dieną saulė jau būna galutinai išvaduota ir nuo Kalėdų dienos pradeda vėl ilgėti.
Štai pavyzdys Elnio Devyniaragio kalėdinėje dainoje:
„Oi atabėga bistrus alnelis
Lėliu Kalėda, Kalėda.
Bistrus alnelis devyniaragis
Lėliu Kalėda, Kalėda…“
Pasakojama, kad baltas elnias išbėga per saulėgrįžą, o atbėga per Kalėdas. Taigi žiemos saulėgrįža iš tiesų buvo švenčiama iki Kalėdų. Kai kuriose dainose elnias ir kaip Saulės simbolis, atnešantis ant ragų saulę.
Nepaprastą žiemos grožį savo paveiksluose taip pat yra įamžinęs dailininkas M. K. Čiurlionis. Šiam metų laikui kūrėjas yra skyręs net aštuonis paveikslus. Vienas iš jų – ŽIEMA V, iš ciklo ,,8 paveikslų ciklas ŽIEMA“.
Popierius, tempera. 1907.
Straipsnio autorė Gintarė Čiužaitė
