Čiurlionis būtent tokią galimybę ir suteikia savo cikle „Laidotuvių simfonija“.
Žmonių siluetus užgožia žiburėlių šviesa. Ir vėl tie dvigubi motyvai. Žmonės eina nešini žiburiais, o iš tolo kelias primena gyvatę – toks jis yra vingiuotas. Dar vienas populiarus motyvas – Saulė, padeda sekti laiką, Antrame ciklo paveiksle ji ryškiai nušviečia dangų. Ketvirtame paveiksle matosi tik raudonuojančio dangaus lopinėlis, o penktame saulę pakeičia pilnatis. Taigi visą procesiją galime stebėti chronologiška tvarka ir iš įvairių kampų. Per įvairius paveikslus laidotuvių procesiją galime pamatyti nuo pačios jos pradžios ir iš toli.
Ar gi nenuostabu, kaip M. K. Čiurlionis gali išplėtoti vieną istoriją, per kelis paveikslus ?