Fondo naujienos

M. K. Čiurlionis tapybos pasaulyje

Lietuvos meno ir kultūros pasaulio pamatą formavo ryškios istorinės asmenybės, atidavusios save kūrybai. Viena jų – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kurio kūrybinis palikimas ir gyvenimo istorija šiandien žinoma turbūt kiekvienam lietuviui. Šis XIX a. pab. menininkas padarė didelį įnašą tiek į šalies muzikos, tiek į dailės tolimesnį vystymąsi. Nors muzika buvo jo pirmoji meilė ir aistra, tapyba tapo erdve, kurioje kūrėjas atrado savo pašaukimą ir antrąjį „aš“.

Akivaizdu, kad Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – viena žymiausių ir ryškiausių asmenybių, reprezentuojančių Lietuvos kultūrą ir jos istoriją. Nors menininkas gyveno tik 35 metus, tačiau per juos sugebėjo sukurti itin vertingų meno kūrinių, kuriais šiandien žavisi ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai. M. K. Čiurlionis yra pripažintas XIX amžiaus kompozitorius, dailininkas ir chorvedys. Šio menininko veikla ir reikšmė Lietuvos istorijai bei kultūrai lėmė ir tai, kad 1997 metais buvo įkurtas specialus M. K. Čiurlionio fondas, organizuojantis ir vystantis švietėjiškus meno bei kultūros projektus.

         Į dailę žengė kaip tapytojas – mėgėjas

M. K. Čiurlionis prie tapybos prisilietė gana vėlai – jau artimai susipažinęs su muzika ir būdamas 29 metų, kada įstojo į Varšuvos dailės mokyklą (nors vėliau kūrėjas teigė, kad ten jis neišmoko nieko, ko norėjo). Prieš tai Čiurlionis tapydavo itin mėgėjiškai, piešdavo tai, ką regėdavo: miškus, gatvę, kurioje gyveno ir pan. Panašu, kad jo širdis visada jautė potraukį šiai meno rūšiai, tik ilgą laiką nebuvo žengiama profesionalumo link.

Į tapybos pasaulį Čiurlionis įplaukė XIX a. pab., kada vyravo neoromantizmo, simbolizmo ir artėjančio art nouveau stilistikos. Būtent simbolizmą (su abstrakcijos detalėmis) galima įžvelgti pačiuose pirmuosiuose dailininko darbuose. Pirmieji profesionalios tapybos kūriniai (Pavojus, 1904 m., Miško ošimas, 1904 m., Dūdorius, 1904 m., ciklas Para, 1904-1905 m.) buvo sukurti dar jam besimokant Varšuvos dailės mokykloje. Be simbolizmo, grafikos ir abstrakcijų ankstyvojoje dailininko kūryboje dominuoja gamtos vaizdiniai, persipynę su vidinėmis žmogaus emocijomis (nors tai bus pastebima ir tolimesniuose Čiurlionio darbuose): čia daug nakties, prieblandos, saulėlydžių. Daiktų šio laikotarpio tapyboje nėra daug ir jie mažai pastebimi (nebent kalnas, varpas, debesys, medžiai kūriniuose Ramybė, 1904-1905 m., Kalnas, 1906 m.). Ankstyvojoje savo tapyboje M. K. Čiurlionis skyrė dėmesį ir žmogaus bei Dievo santykiui, žymiausi šios tematikos kūriniai: Pasaulio sutvėrimas (1905-1906 m.), Zodiakas (1907-1907 m.), Rex (1909 m.).

Vėlesniuoju laikotarpiu, 1906–1907 m., Čiurlionis pradėjo daugiau dėmesio skirti pačiai tapybos technikai, plastikai, mažiau pastangų skirta turinio analizei, simbolizmui ir pan. Menininkas nebijojo improvizuoti, fantazuoti, o piešiamas vaizdas nebūtinai turėdavo atitikti tikrovę ar realųjį vaizdą. Žymiausi šio laikotarpio darbai: Kibirkštys, 1906 m., Žiema, 1907 m., triptikas Mano kelias, 1907 m.

         Apjungė tapybą ir muziką

M. K. Čiurlionis dailei teturėjo šešerius metus, per kuriuos sugebėjo sukurti apie 300 tapybos ir grafikos darbų. Nemaža dalis kūrinių atspindi menininko gyvenamąją aplinką – Druskininkus ir apylinkes, kur Čiurlionis leisdavo savo vasaras pas tėvus. Romantiški ir simboliniai gamtos atvaizdai buvo siejami ir su muzika, menininko kūrybai būdingi tokie plastiniai darbai kaip tapybinės sonatos ir preliudai. Šiuo atžvilgiu M. K. Čiurlionis prisidėjo ir prie Europos moderniosios tapybos plėtros, įdiegdamas naujų kūrybinių idėjų, apjungiant muziką ir dailę. Ši technika nebuvo muzikos tapymas, ji rėmėsi kompozitoriaus ir dailininko išmanymu, tapyboje panaudoti plastiniai muzikos raiškos priemonių atitikmenys – linijų ir plokštumų ritmas, banguotos formos (pvz., Sonatos Nr. 2 Allegro, 1907 m.).

Šiandien beveik visi žinomi Čiurlionio dailės darbai, rankraščiai ir pan. saugomi bei eksponuojami Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, taip pat 1963 m. Druskininkuose atidarytame M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje, buvusiame Čiurlionių šeimos name. Pavienių darbų galima rasti ir Vilniaus, Varšuvos, Sankt Peterburgo muziejuose bei privačiose kolekcijose.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *