(2008-09-05)

Ar  reikia Lietuvai  saugoti ir atstatyti

sugriautus ir nykstančius dvarus?

Į  šį klausimą M. K. Čiurlionio fondas atsako teigiamai ir tai įrodo savo veikla.  Jau dešimt metų skleidžiantis M.K. Čiurlionio menų sintezės idėjas, organizuojantis labdaros ir paramos koncertus, parodas ir šviesuolių šventes, fondas aktyviai siekia sugrąžinti visuomenės domėjimąsi nykstančio paveldo atstatymu, ugdo jaunosios kartos neabejingas savo istoriniam išskirtinumui nuostatas. Fondo iniciatyva Užutrakio dvaro sodyboje  buvo suengta dvaro atstatymo šventė.

Užutrakio dvaro sodybos ansambli , pastatytas grafų Tiškevičių XIX-XX a. sandūroje yra  istoristinio stiliaus, suprojektuotas lenkų architekto J. Huso, o  nuostabaus parko autorius yra prancūzų peizažistas ir botanikas E. F. Andre. Įkurta nuostabioje gamtinėje aplinkoje -  pusiasalyje, sodyba apsupta ežerų, o nuo rūmų terasos matyti Trakų salos pilis. Vienas įspūdingiausių dvarų ansamblių Lietuvoje sovietmečiu buvo stipriai deformuota, ilgą laiką apleista ir neprižiūrima. Šiandien  Užutrakio dvaras yra  valstybės saugomas kultūros paminklas, esantis Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Buvęs apgriautas ir sunykęs, keitęs šeimininkus, pagaliau  dvaras atgijo ir atgavo savo unikalų pavidalą.

Gavus finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, atstatyta daugiau nei pusė Užutrakio dvaro rūmų erdvių, beveik iš likučių restauruoti ir atnaujinti autentiški  XIX a. pabaigos rūmų  interjerai  rūsyje, antrame aukšte ir palėpėje.  Puikūs parketai, laiptinės, stoglangiai, net durys ir langai buvo restauruoti ir atkurti iš  išlikusių autentiškų detalių. Šiandien tikimasi, kad, pavykus gauti finansavimą, pradėtus darbus dar bus galima  tęsti – restauruoti pirmojo rūmų aukšto reprezentacinių salių interjerus bei parką. Užutrakio dvaro sodyboje  sutvarkyta didžioji  patalpų dalis, o pirmo aukšto interjerų restauravimas galutinai turėtų būti užbaigtas 2009, pasitinkant Lietuvos tūkstantmečio jubiliejų.

Spalio 23 dieną Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fondo visuomenei pristatytas  kultūrinis projektas „Išsaugokime Lietuvos kultūros paveldą. Užutrakio dvaras - kultūros šviesulys” pasitiko išskirtiniu festivalio renginiu. Rūmų fasadai ir erdvės visuomenei atvėrė atjaunėjusį, atgimusio kultūros šviesulio veidą ir lankytojai galėjo gėrėtis autentiškais XIX amžiaus pabaigos ansamblio interjerais, atgimusiomis panoramomis į Galvės ežerą, Trakų pilį, parko terasas.

Gausiai susirinkę  svečiai – LR Seimo, LR Vyriausybės, Užsienio ambasadų ir kultūros paveldo  išsaugojimo atstovai, atstatymo ir restauravimo darbus atlikusių bendrovių vadovai, svečiai iš Lenkijos, Italijos  ir kiti visuomenės atstovai buvo  pasveikinti vakaro šeimininko –  Valstybinio jaunimo teatro meno vadovo, režisieriaus Algirdo Latėnos, Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriaus Gintaro Abaravičiaus, M. K.Čiurlionio fondo direktorės Stasės Štarienės.  Svečiams  buvo pristatyta išskirtinė muzikos, dailės ir poezijos šventė. A. Latėnas susirinkusiuosius pasitiko A. Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas” ištraukomis, atkuriančiomis autentišką dvaro gyvenimo atmosferą, interpretavo A. Strazdo, P. Širvio poezijos kūrinius, sužavėjusius klausytojus  aktoriaus  monospektakliu. Neliko abejingų jaunųjų Lietuvos muzikos talentų - pianisto Viktoro Paukštelio, solisto Algirdo Bagdonavičiaus, smuikininko Dainiaus Puodžiuko, arfininkės Vilijos Grencevičiūtės - virtuoziškai atliekamų Sergejaus Rachmaninovo, Piotro Čaikovskio, Frederiko Šopeno, Johano Sebastiano Bacho, Nikolo Paganinio , M.Granjanio, G.Paizelo ir kitų kompozitorių kūrinių spalvingoms interpretuotėms.

Savo veikloje  ypač akcentuojantis edukacinius aspektus, M. K.Čiurlionio fondas surengė dailės parodas.   Antrojo aukšto salėse, dekoruotose  naujų itališkų šviestuvų, puikių ąžuolo parketų detalėmis, intriguojanti tapybos kūrinių ekspozicija „Lietuvos dvarai dailėje” atskleidė žinomų lietuvių dailininkų Rimo Bičiūno, Algio Griškevičiaus, Jūratės Mykolaitytės  ir Mindaugo Skudučio kūrinius. Sukurti  senojo kultūros paveldo motyvais, skirtinga plastine stilistine maniera, dailininkai savitai interpretavo  Vilniaus, Užupio, senųjų miestelių  paveldo motyvus. O Vilniaus Justino Vienažindžio dailės mokykla pateikė jaunųjų  auklėtinių piešinių parodą „Kultūros paveldas vaikų akimis”, sužavėjo meninių technikų meistryste ir įvairove. Ji askleidė įvairiapusį moksleivių domėjmasį  koplytėlių, bažnyčių bokštų, medinės archiektūros paminklais.

Užutrakio dvaro sodybos rūmų atstatymo darbus kruopščiai, profesionaliai ir per trumpą laiką atiliko UAB „Senovė” ir kitos bendrovės. Visi, prisidėję prie rūmų atūrimo,  o ir patį Užutrakio dvaraą fondas apdovanojo simbolinėmis dovanomis, šviesuolių garbės raštais, atminimo prizais.

Ar Užutrakis taps svarbiu kultūros centru, jungiančiu skirtingų kultūrų  buvimo ženklus, priklausys nuo paramos šiam ansambliui, nuo visuomenės pozicijos. Ar neliksime abejingi, kad atkurtas ansamblis, kuriame į darnią visumą susilieja architektūra ir gamta, atgavęs savo  pirminę estetiką garsintų Lietuvos vardą?