Taip jau likimas lėmė, kad šiuose nameliuose Čiurlionis praleido savo kūrybingiausių metų didžiąją dalį. Į šiuos namus jis parvažiuodavo  atostogauti ir dirbti, studentaudamas ir baigęs studijas. Parvažiuodavo, pasiilgęs savo artimųjų, Nemuno, Raigardo, milžiniško miško ir tos paprastos aplinkumos, kuri jam teikė  jėgų ir pasitikėjimo savim.

Čiurlionis buvo autoritetas. Sukurdavo ypatingą nuotaiką, po to visi išsiskirstydavo, nenorėdami „išbarstyti“. Kiekvienas norėdavo išsinešti ir kuo ilgiau išlaikyti muzikos įkvėptą nuotaiką.

Nuo 2004 m. vykstančiose P. Gailiaus darbų parodose buvo galima susipažinti su daugeliu jo kūrybos etapų. Šioje retrospektyvinėje dailininko parodoje pirmą kartą galima išvysti juos visus.

Kupinas nuolatinio čiurlenimo. Gyvybės versmės. „Čiurlenantis“. Čiurlionio muzika ir „čiurlenantys“ jo paveikslai.

Kažkodėl liūdna. Liūdna. Bet aš atpažįstu liūdesį. Nuostabi muzika. Kaip apkabinimas.

VI tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio Vilniuje renginys, vyksiantis lapkričio 21 d. 19 val. Vaidilos teatro salėje (A. Jakšto g. 9, Vilnius).

Spalio 6 d.–gruodžio 30 d. M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje eksponuojama Ievos Augaitytės tekstilės instaliacija „Prisilietimas. Tylos aidai“. Tai šviesos ir muzikos projektas, kurį sudaro gobelenų poliptikas – 4 darbai (90 × 68 cm), ir Michailo Skalskio muzika (2018 m.).

LABAI KVIEČIAME 55–64 m. amžiaus žmones įsitraukti į savanorystės veiklas mūsų organizacijoje!