Kosmosas ir Čiurlionis. Kaip tai susiję? Čiurlionio kūryboje atsispindėjo ir kosmoso platybės. Erdvės beribiškumas ir, rodos, sustojęs laikas. Tokie motyvai neturėtų stebinti žinant, kad smalsumo vedamas menininkas domėjosi astronomija, astrologija ir fizika. Perskaitytas idėjas perteikdavo savo paveiksluose. Dalinosi tuo, ką sužinojo, per spalvas, mėgstamus motyvus ir sukūrė netgi trylikos paveikslų ciklą pavadinimu „Pasaulio sutvėrimas”.

Tiek laiko prabėgo nuo tada, kai praradome Čiurlionį, kuriam buvo vos 35-eri. Daugelis jį žino kaip nuostabų tapytoją ir kompozitorių, tačiau Čiurlionio kūrybiškumui ir smalsumui nebuvo ribų – savo jėgas jis išbandė ir grafikoje, ir literatūroje bei fotografijoje. Rodos, širdis prisipildo dėkingumo ir liūdesio suvokus, kad vos kiek daugiau nei 10 metų kūrybos sugebėjo palikti […]

Savo kūryboje Čiurlionis nevengė atsigręžti į praeitį ir išbandyti primirštas technikas. Viena jų buvo tapymas tempera, kurios ištakos siekia netgi Antikos laikus. Tokie dažai džiuvo greitai, o išdžiuvę šiek tiek pašviesėdavo, įgaudavo matiškumo. Tapymas tempera reikalavo susikaupimo, užtikrintumo ir kantrybės. Tempera padėjo padaryti abstraktumo ir mistiškumo įspūdį, kuris taip būdingas Čiurlionio kūrybai.

Sinestezija neabejotinai įtakojo Čiurlionio kūrybą. Tai pasireiškė ne vien garsų matymu ar spalvų girdėjimu. Matymo ir lytėjimo pojūčiai persipynę net keliuose Čiurlionio darbuose. Šviesos lytėjimo motyvas kartojasi tokiuose kūriniuose, kaip „Juozapo sapnas“, „Karalių pasaka“, „Bičiulystė“. Juose matoma šviesa, rodos, yra tąsi, perregima, tai šilta, tai šalta. Ji Čiurlionio paveiksluose dažnai būna esminė figūra, prikaustanti dėmesį.

M. K. Čiurlionis paliko neišdildomą žymę Lietuvos meno istorijoje, tačiau nedaugeliui žinoma, kad jis turėjo išskirtinę gamtos dovaną — sinesteziją. Tai reiškinys, „kai dirginant vieno iš pojūčių jutimo centrą, atsiranda du ar daugiau pojūčių“. Sinestezija gali pasireikšti įvairiai, pavyzdžiui, kaip garsų matymas ar spalvų girdėjimas. Taigi nenuostabu, kad Čiurlionis nemažai paveikslų pavadino muzikiniais terminais: „Preliudas“, […]