
„Kaip austrai turi Volfgangą Amadėjų Mocartą, taip mes galime didžiuotis Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu“, – neabejoja Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fondo projektinės veiklos vadovė ir renginių organizatorė Modesta Kuzmenkaitė. Antradienį fondo edukacinis projektas „Augame su M. K. Čiurlioniu“ buvo pristatytas Vėžaičių pagrindinėje mokykloje, kur mokiniai iš arčiau galėjo pažinti iškilų Lietuvos menininką M. K. Čiurlionį. Šaltinis: Banga, […]

Čiurlionio tapyba nepavaldi laikui. Nesvarbu, koks metas bebūtų, kas dėtųsi pasaulyje, jo kūryba nėra apibrėžta siaurutėlių laiko rėmų, kurių nežinant negalima pilnai suprasti ir įsisąmoninti kūrinių. Čiurlionio kūryba išlieka aktuali ir sava, prie kurios norisi grįžti ir grįžti.

Čiurlionis galėjo kurti grožį iš nieko. Tuščią drobę paversdavo menu, kilusiu iš jo fantazijos, iš to, kaip jis suvokė ir matė jį supantį pasaulį bei jo simbolius. Sluoksnis po sluoksnio Čiurlionis atveria naujus, gilesnius vaizdus ir veikėjus, persmelktus mistikos ir ženklų.

Ar norėtumėte pasaulį matyti Čiurlionio akimis? Grožėtis tuo, kas patraukė ir jo akį? Mikalojus buvo nesustabdomas menininkas, kuris vis bandė savo ribas, naujus būdus menui kurti. Fotografija – vienas jų. Štai viena nuotrauka iš albumėlio „Anapa. 1905“, kuriame Čiurlionis įamžino akimirkas iš savo kelionės po Kaukazą ir Krymą. Įdomu, kokie kūriniai buvo įkvėpti tų vaizdų?

Čiurlionio talentas beribis ir jau vaikystėje buvo akivaizdu, kad jis apdovanotas neeiliniais sugebėjimais. Čiurlionis grojo iš klausos būdamas vos trejų, o septynerių galėjo skaityti natas ir groti be jokio pasiruošimo. Tai neturėtų kelti nuostabos žinant, kad jo tėvas buvo vargonininkas ir chorvedys. Čiurlionių namuose vykdavo mišraus choro repeticijos, o jame giedoti teko ir pačiam Konstantinui. […]

Simbolizmas yra neatsiejama Čiurlionio kūrybos dalis. Pats dailininkas savo paveikslų aiškinti nelabai mėgo. Galbūt todėl juos perskaityti, suprasti galima įvairiai. Mūsų interpretacijos priklauso nuo mūsų pačių patirties, idealų ir to, kaip matome aplink mus esantį pasaulį. Nuostabu tai, kad blogų, neteisingų interpretacijų nebūna. Taip Čiurlionio kūryba atveria kelią diskusijoms ir smalsumui, kuris buvo didžiulė paties […]

Čiurlionis harmonizavo keletą liaudies dainų chorui. Dainų paprastumą derino su įvairiomis kompozicijomis, o tai kiekvieną jų darė savitą ir individualią. Jo dainos pasižymėjo tautiškumu, polifoniniu balsų vedimu ir išskirtiniu Čiurlionio braižu.

Čiurlionis žavėjosi lietuvių liaudies dainomis ir puikiai suvokė jų neįkainojamą vertę. „Ritmo monotonija —tai viena iš svarbiausių ir, drįstu pasakyti, gražiausia mūsų dainų ypatybė. Šita monotonija duoda didelį, prakilnų rimtumą ir klausydamas ilgiau pradedi justi jos gilų mistišką būdą… Daug yra panašių klasiškų veikalų, […] bet melodijos, kurios užgimė žmogaus sieloje, stipriausiai veikia, turi galybę […]